bobaburnis

bobabur̃nis sm. (2), bobabùrnis (1) Vb, bóbaburnis (1) 1. vyras, kuriam neauga barzda, mergalūpis; moteriško veido vyras: Toks jau ir vyras – bobabur̃nis! Sl. Iš pažiūros tikras bobabur̃nis atrodo Jnš. Nepasakysi, kad koks bobaburnis būčiau LzP. 2. Jnš prk. vyras, kuris neišlaiko paslapties, daug plepa: Kas laido liežuvį, vyras be sekreto yr bobabur̃nis Trš. Tai bobaburnis – girdėjo negirdėjo, nubėgo su karštu ir išplepėjo! Grl. Jų visi tokie bóbaburniai, kad geriau nė nepasakyk Sdb.